- skaugėti
- skáugėti, -a (-ėja), -ėjo intr. Ms, skaugė́ti, skáugi, -ė́jo BŽ146, NdŽ; Jn, Kos55, G108, M, L, Rtr 1. jausti kartėlį, apmaudą dėl kieno pasisekimo, laimės, pavydėti: Buvo dar daug neprietelių, kurie skaugėjo jo didybės S.Dauk. Jei lenkai norėtų šituos mūsų pajautimus išnaikinti arba jų skaugėtų, tai ne tik būtų nežmoniškai, bet būtų jau velniškai! A1884,99. Akelių jūsų mėlynumo net gali pats dangus skaugėt rš. 2. šykštėti: Kam tu čia taip skáugėji – turtingas iš to nepaliksi Dr. \ skaugėti; nuskaugėti; suskaugėti
Dictionary of the Lithuanian Language.